Per ilgus naudojimosi troleibusais (ir autobusais, toliau – tiesiog busais) metus sukaupiau kelis pastebėjimus, kuriuos įsisavinus visiem gyventi būtų lengviau (nors to Lietuvoje turbūt iki senatvės nesulauksiu).
Pagrindinė taisyklė, kuri apima visa kita:
Nesukelk nepatogumų kitam
Skamba banaliai, tačiau žmonės dažnai iš egoistinių paskatų ar tiesiog iš nenoro pajudinti smegenų ima ir pridaro visokiausių blogybių:
- Mindo kitiems kojas
- Stumdosi
- Atlikę pirmus du veiksmus neatsiprašo
- Nesuvokia savo apimčių ir to fakto, kad netinkamai atsistoję gali šalia esančiam gerokai apsunkinti gyvenimą.
Taigi, štai keli elementarūs principai, kurie tikrai bus naudingi kiekvienam, lipančiam į visuomeninį transportą:
- Jei gali, nelipk į perpildytą busą. Dažnai palaukti kelias minutes tuštesnio būna protingiau nei grūstis.
- Nevaikščiok, kol troleibusas važiuoja. 90% atvejų tam nėra būtinybės, o va problemų sukelsi visiem, kuriuos pastumsi, numindžiosi kojas ar priversi užsiimti joga, stengiantis praleisti..
- Eik tik iš grūsties į laisvesnę vietą, ne atvirkščiai“. Atrodo trivialu, bet kartais pamatau žmones darant tokius kvailus dalykus be jokios priežasties…
- Nesigrūsk link durų, nes „tuoj lipsi“. Vėlgi, dažniausiai laiku išlipti problemų nebūna, todėl tokie veiksmai naudos neduoda jokios, o tik susiveda į trečią punktą. O ir praleisti žmonėms bus paprasčiau troleibusui sustojus, kai gali tvirtai stovėti ant kojų.
- Užleisk kėdę seniem/storiem/ligotiem. Iš mandagumo ir ne tik. Manau niekam nepatinka, kai vairuotojui spustelėjus stabdį iš šono užkrenta apvaloka bobutė..
- Jei sunku prieiti, paprašyk kad kas pažymėtų taloną. Taipogi atrodytų elementaru, tačiau kartais žmonės mano, jog irtis alkūnėmis link komposterio yra jų gyvenimo tikslas.
- Jeigu kažko nori, paprašyk. Jei prisidirbai, atsiprašyk. Jei tau padėjo, padėkok. Ech, kad visi taip elgtųsi.. O juk reikia tiek nedaug.
Ir pabaigai pora patarimų kaip stotis. Jeigu sėdynė atsukta judėjimo kryptimi, stotis reikia busui beveik sustojus, likus gal pusei sekundės iki visiško sustojimo. Tuomet likęs judesio kiekis tiesiog iškatapultuos ant kojų.
Analogiškai, jeigu kėdė žiūri atgal, nereiktų nė mėgint stotis, kol busas dar nesustojo. Kitaip iššvaistysi daug jėgų be reikalo.
Popularity: 2% [?]
Loading ...
Vat gerb kolega, matosi, kad tik į saulėtekį važinėjate, bo kitaip jūsų taisyklėse pirmas punktas tikrai kitaip skambėtų, nes vat yra maršrutų, kuriais busai važinėja kas 30-20 min, ir kito buso laukimas duoda naudos tik tiek, teks labai ilgai palaukti ir gferokai paveluoti į tikslo vietą. Ir šiaip per kokius ten šunkelius gerb kipsus važinėja, kad jam tokie dalykai nutinka? Nes man pvz tai kiek pamenu nei kas ant kojos užmina, o ir labai dažnai paprasčiausiai paklausia: „ar sekančioje lipsite?“ ar pan, o ir bilietėlį paprašo pažimėti jei nepasiekia komposterio. Taigi kyla klausimas ar pats straipsnio autorius kartais nebūna kliutis visuomeniniame judėjime?
Ne, ne kliūtis. Ir važinėju ne tik į Saulėtekį, bet užtat kiekvieną mielą dieną matau rytinę apsimiegojusių, piktų veidų spūstį, o į pavakarę matau tą pačią piktą spūstį, tik šįkart jau pavargusią ir dar piktesnę. Žinoma, yra nemažai žmonių, kurie natūraliai suvokia šias taisykles, bet tuomet man kyla klausimas kokiais angelų maršrutais važinėji, kad su tokiais reiškiniais nesusiduri?
zaliaisis tiltas – didlaukio stotele 6-58h jei gerai pamenu:) na univere bunu 7.30, bet už tat su civilizacija važiuoju, o tu kai su visa visur veluojančia primatų banda trenkiesi, tai taip tau ir gaunasi
, aš tau ne syki aiškinau, kad anksčiau yra beveik visada geriau 
Tai aš žinau, kad geriau, bet man kai maršrutas ilgas, tai nori nenori pakeliui tokių prisirenka. Na nebent išvažiuočiau pusvalandžiu ankščiau, ale ką aš tuomet valandą iki paskaitų veikčiau..